kinas.info
Filmų duomenų bazė Aktorių duomenų bazė Režisierių duomenų bazė
Ieškoti kinas.info paieškoje Ieškoti svetainėje www.kinas.info su "Google"
Ieškoti kinas.info paieškoje Ieškoti svetainėje www.kinas.info su "Google"
Visų Lietuvoje rodomų filmų tikslus seansų laikas
Naujienos iš kino pasaulio
Artimiausių premjerų tvarkaraštis
KINAS.INFO bendradarbių filmų recenzijos
Naujausių DVD apžvalga
Geriausi filmai, aktoriai ir režisieriai
KINAS.INFO konkursuose laimėkite prizus!
Diskutuokite KINAS.INFO klube
 
 
Sinefilo kinas
 
2018-04-12
Kino Pavasaris 2018: „Tyli naktis“
2018-04-09
Kino Pavasaris 2018: Likimas – mano meilė
2018-04-07
Interviu su „Kino pavasario“ svečiu, režisieriumi Sean`u Bakeriu. 2 dalis: „Floridos projektas“
2018-04-01
Kino Pavasaris 2018: Labiau įsiminę festivalio filmai
2018-03-31
23-iojo „Kino pavasario“ apdovanojimų ceremonijoje paskelbti geriausi Lietuvos kino aktoriai bei festivalio filmai
2018-03-28
„Kino pavasaris“ tęsiasi Vilniuje ir Kaune: papildomi populiariausių filmų seansai
2018-03-26
Sean Baker-režisierius ir sinefilas, kurį seka 12000 skaitytojų
2018-03-24
Lietuviškų muzikinių klipų konkurse triumfavo grupė „Wolfsome“ ir režisierius Justas Ramanauskas
2018-03-19
Lietuvių filmų savaitgalis „Kino pavasaryje“
2018-03-19
Interviu su visoje Lietuvoje festivalį atidariusio filmo „Sūnaus globa“ režisieriumi ir pagrindine aktore
Visi "Sinefilo kino" straipsniai
  

Sean Baker-režisierius ir sinefilas, kurį seka 12000 skaitytojų

Sean Baker – JAV nepriklausomo kino režisierius – šių metų kovo 18-20 dienomis lankėsi Lietuvoje, kur Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ pristatė naujausią savo filmą „Floridos projektas“ (The Florida Project).

Sean Baker yra itin aktyvus socialiniuose tinkluose, turintis paskyras Twitter, Facebook, Letterboxd ir instagram. Visur vietoj jo profilio nuotraukos mes matome žaismingai nuteikiantį latte kavos puodelį, tarytum sufleruojantį režisierių esant tikrą kavos gurmaną. Kino gurmaną taip pat. Būtent tokį pirmiausia Sean Baker ir pažinome: kaip itin atsidavusį sinefilą, žiūrintį daug filmų, sekantį kino naujienas ir tuo pačiu vis besigręžiojantį į ankstesnius kino istorijos laikmečius, iš kurių režisierius mokėsi ir mokosi kurti, semiasi įkvėpimo ir dalinasi meile kinui.  Apie tai pakalbėjome su režisieriumi Vilniaus senamiestyje „Kino pavasario" metu.

  
Nedažnai pasitaiko, kad kino režisieriai nuolat žiūrėtų tiek daug filmų ir dalintųsi įspūdžiais socialiniuose tinkluose.   
  
Užbaigęs savo filmą, aš turiu laiko pasidomėti kitų režisierių darbais. Aš niekada nesuprantu režisierių, kurie sako: „Aš daugiau nebežiūriu filmų“. Kodėl?! Tai mane stebina, nes aš manau: negi tau neįdomu, ką daro kiti? Mes visi esame įkvėpti vienas kito. Mane domina tavo kūryba, bet tu nenori žiūrėti mano filmų?? Tai keista. Be to, kine, kaip ir kiekvienoje profesijoje, turi sekti naujoves, turi domėtis, ką pasiekė, ką sukūrė tavo kolegos.

Prieš atvažiuodamas į Lietuvą, Tarptautiniame Sofijos kino festivalyje Bulgarijoje mačiau filmą „Grūdas” (Grain), o jau atvykęs į Lietuvą, „Kino Pavasaryje" Vilniuje mačiau Berlyno festivalio prizininką, filmą „Paveldėtojos” (The Heiresses). Man patiko. Tiesa, niekada nereitinguoju filmų socialiniuose tinklapiuose, nes aš esu tos pačios profesijos žmogus. Kai filmas man labai patinka, aš visada parašau kažką gero apie jį, jei nepatinka, nerašau nieko.

Žiūrėdamas senesnius, netgi pamirštus filmus, aš suprantu, kad kiekvienas jų gali kažko pamokyti, nepriklausomai nuo jų žanro. Net neigiamai įvertinti filmai gali pamokyti, kartais netgi, ko nereikia daryti. Visada yra filmų, kurie kritikuojami dėl noro susitapatinti su populiariais žanrais, bet žmonės pamiršta, kad jų kūrime dalyvavo daug talentingų meistrų. Jei pažiūrėsite mano letterboxd paskyrą, aš mačiau daug Italijos populiarių žanrų filmų, sukurtų 1960-1970-aisiais. Dauguma jų šiandien atrodo banalūs, bet jų techninė pusė mane stebina, nes jie turėjo puikius operatorius, kino dizainerius bei kitus kūrėjus.  

Prisiminkime Woody Allen komediją „Vidurnaktis Paryžiuje" (Midnight in Paris). Filmas pasakoja apie rašytoją, ieškojusį, koks buvo aukso amžius literatūrai.  Koks būtų auksinis amžius jums, kaip kino režisieriui?   
  
Kiekvienas mano kartos kinematografininkas kino aukso amžių mato 1970-uose metuose. Kartais net juokinga, nes tai gali pastebėti kiekvieno režisieriaus darbuose: Paul Thomas Anderson, Quentin Tarantino, mano...kiekvienas, kuriam dabar yra apie 40 metų , būtent tą laikotarpį mato kaip kino aukso amžių. Be abejonės, tai buvo stipriausias laikmetis tiek Amerikos, tiek viso pasaulio kinui.

Tuo laikotarpiu kinas maksimaliai  išnaudojo savo galimybes ir tuo pačiu atrado naujus būdus papasakoti istoriją, išryškinti svarbias temas, nepataikaujant politinio korektiškumo šablonui, kurį pernelyg dažnai matome šių dienų kine. Kalbant apie Amerikos kino studijas, labai aiškiai matyti, kad jos tuomet finansavo filmus, patenkinusius pačius įvairiausius reikalavimus. To laikotarpio filmai įdomūs, nes jie sugebėdavo vienu metu būti įdomia pramoga ir tuo pačiu atkreipti žiūrovo dėmesį į svarbias problemas.

Man asmeniškai geriausias tokio kino pavyzdys yra Williamo Friedkino „Sorcerer". Šis filmas daro įspūdį kaip grandiozinis nuotykių kino reginys ir tuo pačiu jis aiškiai kalba apie didelių korporacijų siekį išnaudoti besivystančias šalis. Toks kinas svarbią ir aktualią temą perteikia žiūrovui patraukliu būdu. Šiandien Holivudo kino studijos tokio kino nebedaro. Tokio kino, kuris buvo orientuotas į vidutinio amžiaus auditoriją. Dabartinis kinas, priešingai, orientuotas į paauglius. Pavyzdžiui, filmas „Greiti ir įsiūtę" (Fast and furious), kurio paskutinioji dalis man netgi visai patiko (šypsosi).

Ar šiandien įmanoma sukurti didelio biudžeto filmą kaip 1970-aisiais?
    
Aš manau, kad įmanoma. Pavyzdžiui, geras to pavyzdys yra Christopher Nolan filmas "Dunkirk". Tai yra įspūdingas veiksmo kinas, suteikiantis žiūrovui ir prodiuseriams viską, ko jiems reikia. Ir kartu, šis filmas yra asmeninės kūrybos pavyzdys.

Kokie režisieriai ir filmai darė įtaką jūsų kūrybai?
  
Žvelgiant į kino istoriją, aš matau daug įkvepiančių pavyzdžių. Vis tik, asmeniškai man didžiausią įtaką padarė Lars von Trier ir Dogmos 95 judėjimas.

Dogma 95 man parodė: nebūtina turėti daug pinigų, norint sukurti gerą filmą. Ir be jų mano kūryba gali būti įdomi žiūrovui ir rimtai vertinama kritikų. Tai pakeitė mano požiūrį į kino kūrimą. Kalbėdami apie Dogmą, dauguma mini Thomas Vinterberg`o „Festen", bet asmeniškai man, Larso von Trier`o filmas „Idiotai" (The Idiots) yra  geriausias kūrinys.
Šis filmas, nors ir atrodo prastos techninės kokybės, bet, jį žiūrėdamas, tu to nepastebi. Filmas tave įtraukia, priverčia juoktis ir verkti, išgyventi visą emocijų spektrą. Ir tai išties nuostabu. (letterboxde filmas „Idiotai" yra vienas iš mėgstamiausių režisieriaus filmų).
Taip pat, didelę įtaką man darė J.Cassavetes, James Whale "Frankenstein", „Harold & Maude"…Šį sąrašą galima būtų tęsti ir tęsti.

O kaipgi italų neorealizmas? Jūsų filmai lyg ir sufleruoja, kad jums patinka ir ši kino kryptis?
  
Kalbant apie ją, daugelis svarbiausiu pavyzdžiu laiko filmą „Dviračių vagys" (Bicycle Thieves). Visgi, man daugiau įtakos turėjo „Umberto D." Kai žiūrėjau šį filmą, man buvo įdomu ilgai stebėti vieną veikėją.

O kokia, jūsų manymu, ateitis laukia kino meno?
    
Juokinga tai, kad mes nuolatos girdime sakant, kad kinas miršta, kinas miršta… Bet jei atsigręžtume į praeitį, visais laikais visi sakė tą patį. Kiną laidojo 1950-ais, 1960-ais, bet jis nenumirė ir vis dar vystosi.

Nepaisant televizijos serialų dominavimo, yra žmonių, kuriems patinka istorijos, papasakotos  kino ekrane per dvi valandas. Aš taip pat mėgstu papasakoti savo istoriją per būtent tokį laiko tarpą. Todėl nemanau, kad ateityje tokia filmų strūktūra pasikeis drąstiškai.

Kai kurie radikalūs režisieriai, tokie kaip Peter Greenaway, teigia, kad kinas jau yra miręs ir šiais technologijų laikais dviem valandom užsidaryti tamsioje kino salėje yra nenormalu, nes tai prieštarauja žmogaus prigimčiai ir galiausiai žmonės nustos tai daryti.   

Žinoma, tai reikalauja pastangų. Bet ar jūs manote, kad gyva muzika kada nors mirs? Nes aš taip nemanau, juk tai leidžia tau kartu su kitais išgyventi tą patį patyrimą vienoje erdvėje. Kai žiūrime filmą namie, nesvarbu, kiek esame įsitraukę, bet kuriuo momentu mūsų dėmesys gali būti atitrauktas. Aš nežinau, ar kino teatrai kada nors taps muziejais, ir net jei tai įvyks, tai nebus  tragedija. Nuo 1990-ųjų metų kinas patyrė daugybę pokyčių dėl naujų technologijų. Sunku pasakyti, kaip bus ateityje.

Juokinga, nes žmonės mano, jog jei aš filmavau filmą su iphone`s, aš surinkau 100 valandų medžiagos ir turėjau ją sumontuoti. Ne. Aš nufilmavau lygiai tiek pat kadrų, kiek būčiau nufilmavęs su bet kuria kita technologija. Visus savo filmus aš filmuoju taip pat, nesvarbu, kokią technologiją naudoju.

Savo interviu esate minėjęs, kad mėgstate tokius režisierius, kaip James Gray. Režisierius, turinčius laisvę kurti tokį kiną, kokį jie nori. James Gray kuria tradicinį kiną 35 mm juostoje. Ar ir jums patiktų visada kurti kiną 35 mm juostoje?
  
Aš tikiu, kad dabar svarbiausia yra išsaugoti kino juostą. Ateities kontraktuose aš sutinku filmuoti iphon`u, bet aš noriu turėti to filmo kino kopiją. Man nėra būtina filmuoti tik kino juostoje. Šiuo metu aš turiu pasirinkimą. Aš esu patenkintas, kad „Mandarinas” (Tangerine) buvo nufilmuotas iphon`ų pagalba. Jeigu tuo metu man būtų davę visus pasaulio pinigus, kas žino, gal aš būčiau sakęs, kad noriu filmuoti tik 35 mm juostoje. Tačiau tai būtų jau visai kitoks filmas, nei yra dabar. Galbūt, ne toks geras. Iš esmės, viskas priklauso nuo turinio ir tikslo.
Jeigu man reiktų kurti dokumentiką, man atrodo, būtų absurdiška nepanaudoti iphon`o. Tai suteikia intymumo.

O kokį vaidmenį, kokią misiją turėtų prisiimti dabartiniai, jaunos kartos režisieriai?
  
Nemanau, kad režisierius turi turėti kažkokią misiją. Režisieriai yra menininkai, jie turėtų kurti tai, ką jie nori kurti. Vieni režisieriai kuria pramoginį kiną, ir tai puiku, nes pirminė kino paskirtis buvo būtent tokia – linksminti žiūrovą, leisti jam užsimiršti. Ir yra kiti režisieriai, siekiantys parodyti visuomenės problemas. Ir tai taip pat puiku. Jei režisierius ir turi turėti kažkokią misiją, tai sukurti gerą filmą.

Nereikia švaistyti žiūrovo laiko, nes filmas atima dvi valandas iš jūsų dienos, ir tai yra daug. Svarbiausia, įdėk savo širdį  į tai, ką darai.  Tai ir turėtų būti pagrindinė kūrėjo misija.

  

2018-03-26, Marijus Kulvietis, Akvarelė Ugnė
tpl/center/comments.tpltpl/center/comment.tpl
 
Vardas:
Slaptažodis:
prisiminkite mane
 
 
 
  
  1. 
 
169 107
  2. 
 
46 792
  3. 
 
24 870
  4. 
 
24 343
  5. 
 
21 493
Pelningiausių savaitgalio filmų TOP-20
 
Šiandien gimtadienius švenčia 41 asmenys:
Mako (I) (85 m.)
Nia Peeples (57 m.)



Sužinokite daugiau apie KINAS.INFO projektą Susipažinkite su KINAS.INFO darbuotojais Dirbk kartu su KINAS.INFO Reklama KINAS.INFO portale KINAS.INFO kontaktai Privatumo sąlygos, apsiribojimas nuo teisinės atsakomybės